Nuorâirääđi čuákkim 6/2019
Nuorâirääđi čuákkimistiji 12.12.2019 majemuu tove taan toimâpaajeest. Čuákkim äššilistoost lijjii il. toimâvuávám já budjetarvâlus tuhhiittem já iävtuttâs jesânijn, kiäh väljejuvvojeh nuorâirááđán. Iävtuttâs mana Sämitige stiivrân já ain vijđásubboht Sämitige olesčuákkimân.
Nuorâirääđi čuákkim 6/2019
Nuorâirääđi čuákkimistiji 12.12.2019 majemuu tove taan toimâpaajeest. Čuákkim äššilistoost lijjii il. toimâvuávám já budjetarvâlus tuhhiittem já iävtuttâs jesânijn, kiäh väljejuvvojeh nuorâirááđán. Iävtuttâs mana Sämitige stiivrân já ain vijđásubboht Sämitige olesčuákkimân. Ton lasseen nuorâirääđi savâstâlâi vaaljâpaje uulmij olášuumeest. Nuorâirääđi tuálá ivveest 5-6 čuákkim já taan tove čuákkim tollui Skype peht.
Toimâvuávám 2020
Iivij 2020-2021 nuorâirääđi asâttuvvoo Sämitige čuákkimist ive 2020 aalgâst. Nuorâirääđi jesânáid lii ulmen orniđ jo paje aalgâst škovliittâs Sämitige tooimâin já siämmást uápásmâđ nuorâirääđi sajattâhân Sämitiggeest já meiddei nuorâirääđi toimáid já havváid.
Nuorâirääđi valmâštâl vaaljâpaje aalgâst säämi nuorâipooliitlii ohjelm, mon ulmen lii ovdediđ säminuorâi vuoigâdvuođâid jieijâs kielân já kulttuurân. Teháliih teemah ohjelm valmâštâldijn láá säminuorâi hastâlusah juátkiđ ärbivuáválij iäláttâsâiguin já šoŋŋâdâhnubástus, säminuorâi pyereestvaijeem, seksuaal- já mielâtiervâsvuotâääših, sämikielâlii nuorâikulttuur ovdedem já digitaallâš nuorâipargo, já ton lasseen sämikulttuur já tiäđui lasettem válduaalmugân sämmilijn.
Ive 2020 nuorâirääđi viggá ohtsâšporgâđ eenâb eres algâalmugijguin almugijkoskâsávt já viggá ovdediđ ohtsâšpargo Taažâ já Ruotâ sämitiigij nuorâirađijguin. Säämi parlamentaarlii rääđi (SPR) nuorâilävdikode Taažâ já Ruotâ sämitiigij nuorâirađijguin. Säämi parlamentaarlij rääđi (SPR) nuorâilävdikode saavâjođettemvuáru lii sirdum Suomâ Sämitige nuorâirááđán já nuorâirääđist lii válduoovdâsvástádâs konferens orniimist. Konferens uárnejuvvoo Anarist porgemáánust. Konferens valmâštâlmeh láá algâttum já konferens teeman lii väljejum šoŋŋâdâhnubástus. Nuorâirääđi tieđeet konferensist ko valmâštâlmeh ovdáneh.
Säminuorâi pyereestvaijeem áiguh ovdediđ nuuvt, ete juátkih ohtsâšpargo Aalmuglittoin, (Väestöliitto) já pyevtitmáin fáádán lohtâseijee materiaal nuorâirääđi tiätujyehim- já ravvimpalvâlusân. Ulmen lii meiddei orniđ škovlim säminuoráid. Nuorâirääđi lii meiddei mieldi KeesiČuõvv-kulttuuroholoopâ orniimist vâi pasteh tuárjuđ já nonniđ sämikuávlu ulguubeln ässee säminuorâi identiteet. Tábáhtus láá vuávám orniđ kiđđuv 2020. Nuorâirääđi viggá orniđ ohtsâšpargoost sämikuávlu kieldâiguin, sämiservijguin já sämitábáhtusâiguin säminuoráid tooimâid, moid lii älkkee servâđ. Tooimah olášuttojeh De-haavâ vuáđuld já toh ovdedeh sämikielâlii nuorâikulttuur.
Nuorâirääđist láá joođoost ive 2020 kyehti haavâ:
Dihtosis- Sämikulttuur uápisin
Nuorâirääđi lii uážžum Máttááttâs- já kulttuurministeriöst 53 800 € stuárusii ruttâdem Dihtosis-škovlâkolliimeh -haahân áigádâhân 1.7.2019-30.6.2020. Haahâ olášuvá oovtâst Nuorâi Akatemiain. Haavâ peht viggeh toohâđ sämmilijd já sämikulttuur uápisin válduaalmugnuoráid. Haavâ nube ive škovlâkolliimij várás peividuvvoo jo valmâš materiaal, olâšuttojeh škovlâkolliimeh já pargopáájáh, main nuorah peesih uásálistiđ, já ráhtoo mobiilspeelâ sämifáádást. Mobiilspellâ almostittoo sämmilij aalmugpeeivi eennâmviijđásávt Suomâ škoovlâin.
DigiÁrran
Nuorâirääđi lii uážžum Laapi kuávluhaldâttâstoimâttuvâst (AVI) DigiÁrran-haahân 21 500 € ruttâdem, mon kalga kevttiđ áigáduvâst 1.12.2019-30.11.2020. DigiÁrran-haahâ viggá kavnâđ digitaal nuorâitooimâ maali sämikuávlust. Ive 2020 tiätujyehim- ja ravvimsiijđoh ovdeduvvojeh ain. Säminuorâid viggeh uážžuđ mieldi siijđoi ovdeedmân já siskáldâs pyevtitmân. Digitaal nuorâipargoost kalga väldiđ huámášumán nuorâi vuoigâdvuođâ jieijâskielâlii digitaalkulttuurân. Sämikielâlâš já säminuoráid uáivildum nuorâi tiätujyehim- já ravvimpalvâlus lii ovdil váilum ollásávt.
Uáppáásm meid
Nuorâirääđi saavâjođetteijeeh väljejum
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Rosa-Máren Juuso Käresavonist já värisaavâjođetteijen Helmi Ljetoff Helsigist.
Nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 čuákkimistis 30.1.2024.
Säminuorâi teivâdmeh
Moonnâm čoovčâ uárnejum nuorâirääđi astoäigitooimâ teivâdemriggee finnee joođhâ rijjâhámásijn teivâdmijn. Mieldi láá amnâseh sämituojij várás já lyevispeelah. Ehideh láá skammâmáánu ääigi Oulust, Ruávinjaargâst já Käresavonist. Eehid lii uáivildum säminuoráid pajetääsiahasijn kida 30-ihásáid.
Uusâ fáárun tâi iävtut jeessân Sämitige nuorâirááđán toimâpajan 2024-2025
Mij uuccâp nuorâirááđán fáárun aktiivlijd, sämiaašijn perustum säminuorâid pirrâ Suomâ. Nuorârääđi valjiimist váldoo vuotân, et jesâneh ovdâsteh ubâ sämikuávlu sehe jieškote-uv kielâjuávhuid nuuvt pyereest ko máhđulâš. Valjiimist nuávdittep meid suhâpeelij koskâsii täsiáárvu. Nuorâirääđi jesâneh iä taarbâš leđe sämitige jesâneh.
Nuorâiturnee peivimereh almostittum
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid čuosâttum astoäigitooimâ turnee. Nuorâiturnee orniimijn västid nuorâirääđi proojeektpargee Miia Ruokojärvi. Turnee peivimereh láá tääl čielgâseh.
Nuorâirääđi uárnee nuorâiturnee
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid uáivildum astoäigitooimâ turnee. Nuorâirääđi proojeektpargen lii algâttâm Miia Ruokojärvi.
Nuorâirääđi uárnee seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist 11.10.2022
Nuorâirääđi uárnee Helsigist seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist. Seminaar teeman lii Säminuorâi puátteevuođâ huksiimin. Tilálâšvuotâ uárnejuvvoo Uccâparlamentist Aalmuglâšinfoost majebaargâ 11. roovvâdmáánu tijme 8.05–10.00.
Nuorâirääđi váátá tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo juátkim
Sämitigge meridij paijeelmiärálii tievâsčuákkimist 9.8.2022 sirdeđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio komissaarij valjim ovdâskulij já toollâđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees joođhâ uásild puudâ. Puudâ ääigi selvâtteh ráávhust, ete maht pyehtih juátkiđ proosees já juátkih meid tom selvâttem, ete maid sämisiärvádâh smiättá ääšist.
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.
Oppâp sämmilijn já sämikulttuurist Dihtosis-haavâ video-oppâtiijmij peht
Sämitige nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haahâ almostit video-oppâtiijmijd sämikulttuurist. Säminuorah tuáimih máttáátteijen video-oppâtiijmijn já jođetteh uáppeid sämikulttuurân sierâ uáinui peht.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.