Sämmilâšnuorâ – puáđi muštâliđ uáinuidâd tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissaarij valjiimijn
Sämitige nuorâirääđi uárnee kuullâm sämmilâšnuoráid tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissaarij valjiimijn tu 12.11.2020 tme 18.00-20.30.
Tilálâšvuotâ tuálloo káidusohtâvuođâi peht (zoom) já tot lii uáivildum puoh sämmilâšnuoráid aassâmsaajeest peerusthánnáá.
Almottâttâm 8.11.2020 räi taan liiŋkâ https://link.webropolsurveys.com/S/DD8A9F027EC95C39 peht.
Kuullâmtilálâšvuođâ saavâjođetteijen tuáimá psykiatrâlâš pyecceetipšoo Niila Rahko já čällen Sämitige má. vuávájeijee Heli Aikio. Kuullâmtilálâšvuođâst lii aalgâst ohtsâš suomâkielâlâš uási, mast kuullâp proosees ovdánmist já čáittojeh komissaariävtukkâsâi videoh. Taan maŋa juáhásep kielâjuávhoid. Almottâttâm ohtâvuođâst mij pivdep, ete tun almottah kielâ, mon tun kiävtáh tilálâšvuođâst.
Mij vuolgâttep almottâttâm ulmuid šleđgâpoostâ peht liiŋkâ kuullâmtilálâšvuođáid, uásálistemravvuid sehe eettisijd ravvuid tilálâšvuođâi savâstâllâm vuáđđun. Kuullâmtilálâšvuođah päddejuvvojeh já päädih siäiluttuvvojeh Sämitiggeest kyevti oho ääigi tilálâšvuođâ maŋa raportistem toorjân. Puoh kuullâmtilálâšvuođâin ráhtoo muštottemčáálus já muštottemčáállusij vuáđuld ráhtoo raapoort Sämitige stiivrâ já tievâsčuákkim anon komissaarij valjiimân kyeskee miärádâstoohâm toorjân.
Káiduskuullâmtilálâšvuođâi lasseen jieijâs uáinu tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissaarijn vattum jiešvuođâin já máátust sehe torjuu iävtukkâssân orroo ulmuid puáhtá pyehtiđ oovdân Sämitiigán meid šleđgâpoostâ peht info(at)samediggi.fi, poostâ peht čujottâsân Sämitigge, Sajos, 99870 Aanaar tâi puhelin peht muuneeld almottum puhelinaaigijn.
Lasetiäđuh
Čällee, má. vuávájeijee Heli Aikio, 040 676 5102 / 010 839 3107, heli.aikio(at)samediggi.fi
Nuorâičällee, Elli-Marja Hetta, 050 382 5179 / 010 839 3134, elli-marja.hetta(at)samediggi.fi
Uáppáásm meid
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.
Oppâp sämmilijn já sämikulttuurist Dihtosis-haavâ video-oppâtiijmij peht
Sämitige nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haahâ almostit video-oppâtiijmijd sämikulttuurist. Säminuorah tuáimih máttáátteijen video-oppâtiijmijn já jođetteh uáppeid sämikulttuurân sierâ uáinui peht.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.
Nuorâirääđi 2022-2023 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2022-2023 čuákkimistis 17.12.2021.
Dihtosis-haavâst occoo uásiáigásâš hahâpargee
Dihtosis-haahâ, mii taha sämikulttuur uápisin, lii finnim joođhâ já mij uuccâp haahân uásiáigásii hahâpargee. Haavâst lii tohhum sämikulttuur uápisin škovlâkollimij, pedagogisij speelâi já toimâlii hárjuttâskorttâpaakâ vievâst. Taan luuhâmive ääigi mij pyevtittep máttáátteijei tuoivuu mield kulmâ video-oppâtijme sämikulttuurist.
Olmoošvuoigâdvuotâškovlim säminuoráid
Olmoošvuoigâdvuotâškovlim säminuoráid 24.11., fáddán láá suhâpeeli- já seksuaalucceeblovoi vuoigâdvuođah já arvetävgisämmilâšvuotâ.
Sämitiggelaavâ kalga uđâsmittiđ tääl
Sämitige nuorâirääđi, Demarinuorah, Kokoomusnuorah, Ruánáá nuorah, Čižetpelnuorah, RKP-nuorah, KD Nuorah já Liike Nyt Nuorah väätih sämitiggelaavâ uđâsmittem OA olmoošvuoigâdvuotâkomitea kenigittem miäldásávt.
Máttááttâs- já kulttuurministeriöst ruttâdem Dihtosis-haavâ niäljád ihán
Nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haavâst pyevtittuvvojeh video-oppâtijmeh sämikulttuurist. Meid škovlâkolliimeh juátkojeh haavâ uássin.
Uásálist Sämikielâi ookon 25.-31.10.2021!
Nuorâirääđi juáhá Sáámást muin -piinsâid sämikielâi oho kunnen! Sáámást muin -pinssáin movtijditáh já ruokâsmitáh sämikielâ kiävtun.
Uusâ fáárun tâi iävtut jeessân Sämitige nuorâirááđán toimâpajan 2022-2023
Mij uuccâp nuorâirááđán fáárun aktiivlijd, sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.
Säminuorah väätih tooimâid šoŋŋâdâhnubástus raijim tiet
- Mij tubdâstep šoŋŋâdâhkriisâ já vaattâp tállán tooimâid pirâsnubástusâi raijim tiet. Mist lii vuoigâdvuotâ puátteevuotân já tot kalga leđe mii hámásâš.