Nuorâirääđi viestâdem škovlim já 4/2020 čuákkim

Nuorâirääđi jesânáid uárnejui some-vaiguttem já viestâdem škovlimpeivi 19.9.2020 Ruávinjaargâst.

Škovlim ulmen lâi išediđ nuorâirääđi jesânijd kavnâđ jieijâs jienâ já finniđ uápistem somevaaigutmân. Toos lasseen ulmen lii ovdediđ já ohtâlistiđ nuorâirääđi viestâdem já finniđ pargopiergâsijd ton vuáváámân. Škuávlejeijen tooimâi Emmi Nuorgam, kote lii sosiaallii media já viestâdem äššitobdee sehe Yle Kioski proojeekthovdâ.

– Mun anam čuuvtij áárvust tom, mon rehálii já ávus savâstâlmân nuorâirääđi jesâneh lijjii kiärguseh. Nuorâirääđi ij lah tuš mii peri haaldâtlâš orgaan, peic tast lii tuođâi merhâšittee rooli sehe säminuorâi identiteet ovdánmist já siärvuslâšvuođâ ja kulttuur šoddâmist. Koronatile kuurât jo mudoi-uv hästee sajattuvâst orroo nuorâid, kuás meid viestâdem merhâšume stuáru. Maht jyehi sämmilâšnuorâ puávtáččij tubdâđ oohtânkulluuvâšvuođâ tobdoid tiileest, mast jotteem lii ovdiist vaigâdub? Mun ihastâlâm Nuorâirääđi jesânijd ton munejurduuttes vyevist, moin sij rohháátteh háástu, muštâl škuávlejeijen toimâm Emmi Nuorgam.

Nuorâirääđi lii jo ovdil čuákkimist vuáđudâm viestâdempargojuávhu. Nuorâirääđi viestâdempargojuávhu pargoin lii vuáváđ nuorâirääđi viestâdem, tieđettem já sosiaallii media kevttim sehe äigikyevdilis viestâdemkampanjaid sehe porgâđ oovtâstpargo DigiÁrran-havváin. Nuorâirääđi viestâdemjuávkku valmâštâlškuát nuorâirááđán viestâdemstrategia.

– Diginatiivin já sosiaallii media iäljáris kulâtteijen mun lijjim aalgâst váhá skeptisâš ton háárán, ete opâččim-uv škovliimist ennuv uđđâ, mutâ keevâtlâš škovlimolesvuotâ, mon Emmi lâi nuorâirááđán hammim, lâi tuođâi movtijdittee já ávhálâš. Mij finnijm ennuv ideaid toos, ete maht oovdedškyettiđ mii viestâdem. Toos lasseen Emmi vievâst mij savâstâlâim meid koskânis tast, ete maid mij vyerdip viestâdmist já moh ulmeh mist láá, muštâl nuorâirääđi viestâdempargojuávhu saavâjođetteijee Mira Pohjanrinne.

 

Nuorâirääđi čuákkim 4/2020

Nuorâirääđi čuákkim 4/2020 tollui Ruávinjaargâst 20.9.2020.  Čuákkim äššilistoost lijjii ei. Dihtosis -haahân lohtâseijee ääših, sämikielâi oho vuávám sehe nuorâipoolitlii ohjelm valmâštâlškyettim. Toos lasseen nuorâirääđi savâstâlâi koronaepidemia vaikuttâsâin sämmilâšpárnáid ja nuoráid sehe nuorâirääđi poolitlii vaaigutmist toimâpaajeest 2020-2021. Koronapandemia lii raijim nuorâirääđi tooimâ já ovdâmerkkân ive 2020 ornimnáál vuávájum sämmilâšnuorâi konferens lii sirdum maŋelubbon.

– Tááláá koronatile tiet Nuorâirääđi lii peessâm čuákkimistiđ tuš peri káidusin. Taat lii lamaš šaali, ko paje algâttem káidusohtâvuođâiguin lii tovâttâm hástusijd nuorâirääđi juávhuidumán. Lâi-uv tuođâi suotâs peessâđ ohtii-uv čuákkimistiđ aaibâs pääihi oolâ, já uáiniđ eres čuákkimân uásálisteid, juátká nuorâirääđi värijeessân Mira Pohjanrinne.

Nuorâirääđi lii čuákkimistám iänááš káidusohtâvuođâiguin já vuávájum pargopáájáh, teivâdmeh já tábáhtusah láá sirdum puátteevuotân. Čuávuvâš nuorâirääđi čuákkim tuálloo roovvâdmáánu peln.

Lasetiäđuh:

 

Sämitigge

Nuorâirääđi saavâjođetteijee

Anni-Sofia Niittyvuopio,

puh 040 7082 072, anni-sofia.niittyvuopio(at)samediggi.fi

 

 


Uáppáásm meid