Nuorâirääđi viestâdem škovlim já 4/2020 čuákkim
Nuorâirääđi jesânáid uárnejui some-vaiguttem já viestâdem škovlimpeivi 19.9.2020 Ruávinjaargâst.
Škovlim ulmen lâi išediđ nuorâirääđi jesânijd kavnâđ jieijâs jienâ já finniđ uápistem somevaaigutmân. Toos lasseen ulmen lii ovdediđ já ohtâlistiđ nuorâirääđi viestâdem já finniđ pargopiergâsijd ton vuáváámân. Škuávlejeijen tooimâi Emmi Nuorgam, kote lii sosiaallii media já viestâdem äššitobdee sehe Yle Kioski proojeekthovdâ.
– Mun anam čuuvtij áárvust tom, mon rehálii já ávus savâstâlmân nuorâirääđi jesâneh lijjii kiärguseh. Nuorâirääđi ij lah tuš mii peri haaldâtlâš orgaan, peic tast lii tuođâi merhâšittee rooli sehe säminuorâi identiteet ovdánmist já siärvuslâšvuođâ ja kulttuur šoddâmist. Koronatile kuurât jo mudoi-uv hästee sajattuvâst orroo nuorâid, kuás meid viestâdem merhâšume stuáru. Maht jyehi sämmilâšnuorâ puávtáččij tubdâđ oohtânkulluuvâšvuođâ tobdoid tiileest, mast jotteem lii ovdiist vaigâdub? Mun ihastâlâm Nuorâirääđi jesânijd ton munejurduuttes vyevist, moin sij rohháátteh háástu, muštâl škuávlejeijen toimâm Emmi Nuorgam.
Nuorâirääđi lii jo ovdil čuákkimist vuáđudâm viestâdempargojuávhu. Nuorâirääđi viestâdempargojuávhu pargoin lii vuáváđ nuorâirääđi viestâdem, tieđettem já sosiaallii media kevttim sehe äigikyevdilis viestâdemkampanjaid sehe porgâđ oovtâstpargo DigiÁrran-havváin. Nuorâirääđi viestâdemjuávkku valmâštâlškuát nuorâirááđán viestâdemstrategia.
– Diginatiivin já sosiaallii media iäljáris kulâtteijen mun lijjim aalgâst váhá skeptisâš ton háárán, ete opâččim-uv škovliimist ennuv uđđâ, mutâ keevâtlâš škovlimolesvuotâ, mon Emmi lâi nuorâirááđán hammim, lâi tuođâi movtijdittee já ávhálâš. Mij finnijm ennuv ideaid toos, ete maht oovdedškyettiđ mii viestâdem. Toos lasseen Emmi vievâst mij savâstâlâim meid koskânis tast, ete maid mij vyerdip viestâdmist já moh ulmeh mist láá, muštâl nuorâirääđi viestâdempargojuávhu saavâjođetteijee Mira Pohjanrinne.
Nuorâirääđi čuákkim 4/2020
Nuorâirääđi čuákkim 4/2020 tollui Ruávinjaargâst 20.9.2020. Čuákkim äššilistoost lijjii ei. Dihtosis -haahân lohtâseijee ääših, sämikielâi oho vuávám sehe nuorâipoolitlii ohjelm valmâštâlškyettim. Toos lasseen nuorâirääđi savâstâlâi koronaepidemia vaikuttâsâin sämmilâšpárnáid ja nuoráid sehe nuorâirääđi poolitlii vaaigutmist toimâpaajeest 2020-2021. Koronapandemia lii raijim nuorâirääđi tooimâ já ovdâmerkkân ive 2020 ornimnáál vuávájum sämmilâšnuorâi konferens lii sirdum maŋelubbon.
– Tááláá koronatile tiet Nuorâirääđi lii peessâm čuákkimistiđ tuš peri káidusin. Taat lii lamaš šaali, ko paje algâttem káidusohtâvuođâiguin lii tovâttâm hástusijd nuorâirääđi juávhuidumán. Lâi-uv tuođâi suotâs peessâđ ohtii-uv čuákkimistiđ aaibâs pääihi oolâ, já uáiniđ eres čuákkimân uásálisteid, juátká nuorâirääđi värijeessân Mira Pohjanrinne.
Nuorâirääđi lii čuákkimistám iänááš káidusohtâvuođâiguin já vuávájum pargopáájáh, teivâdmeh já tábáhtusah láá sirdum puátteevuotân. Čuávuvâš nuorâirääđi čuákkim tuálloo roovvâdmáánu peln.
Lasetiäđuh:
Sämitigge
Nuorâirääđi saavâjođetteijee
Anni-Sofia Niittyvuopio,
puh 040 7082 072, anni-sofia.niittyvuopio(at)samediggi.fi
Uáppáásm meid
Nuorâirääđi saavâjođetteijeeh väljejum
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Rosa-Máren Juuso Käresavonist já värisaavâjođetteijen Helmi Ljetoff Helsigist.
Nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 čuákkimistis 30.1.2024.
Säminuorâi teivâdmeh
Moonnâm čoovčâ uárnejum nuorâirääđi astoäigitooimâ teivâdemriggee finnee joođhâ rijjâhámásijn teivâdmijn. Mieldi láá amnâseh sämituojij várás já lyevispeelah. Ehideh láá skammâmáánu ääigi Oulust, Ruávinjaargâst já Käresavonist. Eehid lii uáivildum säminuoráid pajetääsiahasijn kida 30-ihásáid.
Uusâ fáárun tâi iävtut jeessân Sämitige nuorâirááđán toimâpajan 2024-2025
Mij uuccâp nuorâirááđán fáárun aktiivlijd, sämiaašijn perustum säminuorâid pirrâ Suomâ. Nuorârääđi valjiimist váldoo vuotân, et jesâneh ovdâsteh ubâ sämikuávlu sehe jieškote-uv kielâjuávhuid nuuvt pyereest ko máhđulâš. Valjiimist nuávdittep meid suhâpeelij koskâsii täsiáárvu. Nuorâirääđi jesâneh iä taarbâš leđe sämitige jesâneh.
Nuorâiturnee peivimereh almostittum
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid čuosâttum astoäigitooimâ turnee. Nuorâiturnee orniimijn västid nuorâirääđi proojeektpargee Miia Ruokojärvi. Turnee peivimereh láá tääl čielgâseh.
Nuorâirääđi uárnee nuorâiturnee
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid uáivildum astoäigitooimâ turnee. Nuorâirääđi proojeektpargen lii algâttâm Miia Ruokojärvi.
Nuorâirääđi uárnee seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist 11.10.2022
Nuorâirääđi uárnee Helsigist seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist. Seminaar teeman lii Säminuorâi puátteevuođâ huksiimin. Tilálâšvuotâ uárnejuvvoo Uccâparlamentist Aalmuglâšinfoost majebaargâ 11. roovvâdmáánu tijme 8.05–10.00.
Nuorâirääđi váátá tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo juátkim
Sämitigge meridij paijeelmiärálii tievâsčuákkimist 9.8.2022 sirdeđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio komissaarij valjim ovdâskulij já toollâđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees joođhâ uásild puudâ. Puudâ ääigi selvâtteh ráávhust, ete maht pyehtih juátkiđ proosees já juátkih meid tom selvâttem, ete maid sämisiärvádâh smiättá ääšist.
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.
Oppâp sämmilijn já sämikulttuurist Dihtosis-haavâ video-oppâtiijmij peht
Sämitige nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haahâ almostit video-oppâtiijmijd sämikulttuurist. Säminuorah tuáimih máttáátteijen video-oppâtiijmijn já jođetteh uáppeid sämikulttuurân sierâ uáinui peht.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.