Säminuorâi konferens almosciälkkámuš: “Mist lii vuoigâdvuotâ puátteevuotân já tot kalga leđe mii nálásâš”
“Mist säminuorâin lii haalu já perustume oppâđ sämikielâ já sirdeđ tom čuávvoo suhâpuolváid sehe siäiluttiđ ärbivuáválii tiäđu. Návt sämikulttuur siäilu ellen. Ärbivuáválâš tiätu ij lah miinii, maid mij keččâp ulguubeln, tot kulá mijjân sämmilijd já lii luándulâš uási mist."
Säminuorâi almosciälkkámuš paajeed oovdân máttááttâsvuáváámij, oppâmateriaal já škovlim merhâšume ärbivuáválii tiäđu naanoodmist säminuorâi elimist. Almosciälkkámušâst pahuduvvoo, ete säminuorah ánsášeh já tarbâšeh historjá máttááttâs sämmilii uáinust vuovvijn, mii vájáldit staatâi raajijd já kieđâvuš sämmilijd aalmugin já jieijâs historjálii muštâlus válduolmožin.
– Säminuoráid lii tehálâš, ete sij pyehtih oppâđ jieijâs kulttuur já identiteet peht tehálijd aašijd tego jieijâs kielâ já sämmilii historjá. Almosciälkkámušâst láá konferensân uásálistám nuorâi jurduuh tast, maid ärbivuáválâš tiätu já ton paijeentoollâm uáivild sijjân olssis. Mij tuáivup, ete Sämitigge juátká pargos já taistâl puáttee sämisuhâpuolvâi puátteevuođâ peeleest, iätá almosciälkkámuš rähtimân uásálistám nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Niila-Juhán Valkeapää.
Almosciälkkámuš keigejui säminuorâi konferensist Sämitiigán já tom vaaldij vuástá Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso.
– Säminuorâin lii eromâš rooli ärbivuáválii tiäđu siäilumist, oovdedmist já sirdemist uđđâ suhâpuolváid. Lii tehálâš, ete almosciälkkámušâst láá konkreetliih iävtuttâsah, vâi mij pastep Sämitiggeest oovtâst nuorâiraađijn smiettâđ tárbulijd tooimâid, iätá Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso.
Lasseen almosciälkkámušâst pahuduvvoo, ete vâi ärbitiätu sirdâšum suhâpuolvâst nuubán lii torvejum, kalga lasettiđ naavcâid meid škovliimân. Ärbitiätu ij liijká sirdâšuu tuš škovlâvisteest suhâpuolvâst nuubán, peic ärbivuáválávt meid pääihist. Mij nuorah pivdep, ete puárásub suhâpuolvah, kiäin lii ärbitiätu, iä poolâ jieijâs tiätutääsi já tááiđu vááijuvlâšvuođâst peic jyehih jieijâs ärbitiäđu mijjân.
Almosciälkkámušâst iävtuttuvvoo, ete säminuoráid uárnejuvvojeh merikoskâsiih ”arenah” čokkâniđ já nanodiđ siärvuslâšvuođâ. Lasseen kielâi máttááttâsâst kolgâččij tähidiđ tuárvi stuorrâ meriruuđâid uđđâ oppâmateriaalij várás.
Almosciälkkámuš lii luuhâmnáál:
Säminuorâi konferens uárnejui Anarist 14.-15.8.2025 Almosciälkkámuš lii valmâštâllum konferens almosciälkkámuš pargopáájást. Konferens ohjelmist lijjii ei. sahâvuáruh Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juusost, Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Niila-Juhán Valkeapääst, muusikpedagog já jyeigee Laura Tapiolast sehe videotiervâttâs lihâdem-, valastâllâm- já nuorâičällee Mika Poutalast. Ohjelmist lijjii sahâvuárui lasseen uásálistittee pargopáájáh. Konferens teeman lâi ärbivuáválâš tiätu ja konferens váldu-uárnejeijen tooimâi Sämitige nuorâirääđi.
Lasetiäđuh:
Nuorâirääđi konferens pargojuávhu saavâjođetteijee
nuorâirääđi värisaavâjođetteijee
Niila-Juhán Valkeapää
niila-juhan.valkeapaa@samediggi.fi
Tuomas Aslak Juuso
Saavâjođetteijee sajasâš
040 687 3394
tuomas.juuso@samediggi.fi
Nuorâirääđi proojeektpargee
Lifu Torikka
Puh. 044 902 4833
Nuorâičällee
Elli-Marja Hetta
puh. 050 382 5179
Nuorâirääđi njunošpargoh láá ovdediđ säminuorâi kielâlijd já kulttuurlijd vuoigâdvuođâid sehe nanodiđ säminuorâi kulluuvâšvuođâ sämikulttuurân. Nuorâirääđi valmâštâl meid taid Sämitige ciälkkámušâid, alguid já eres uáivilijd moh kyeskih säminuoráid tai säminuorâi eellimtiilijd.
Uáppáásm meid
De!2-haavâ toimâ juátkoo
Sämitige já sämikuávlu kieldâi ohtsâš De!2-haahâ juátká tooimâs.
Nuorâirääđi jeessânuuccâm toimâpajan 2026-2027 lii álgám!
Kiäsut-uv säminuorâi aššijd vaikuttem tuu? Sämitige nuorâirääđi uđđâ toimâpaje álgá ive 2026 aalgâst já loppâive ääigi mij uuccâp uđđâ moovtâ nuorâid mieldi puáttee kyevti ive pajan.
Säminuorâi konferens uárnejuvvoo Anarist 14.-15.8.2025
Konferens teeman lii ärbivuáválâš tiätu já tot kiäččoo siärváduv vyeimivääri uáinust.
Sämitigge ocá meriáigásii proojeektpargee nuorâirääđi De! 2 -haahân
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee tooimâ nuorâirääđi De! 2- sämikielâlii nuorâipargo ovdedem sämikuávlu kieldâin -haahân.
Sämitigge ocá ollâškovlâhárjuttellee
Sämitigge almoot uuccâmnáál ollâškovlâhárjuttellee saje. Pargo álgá sopâmuš mield kesimáánust 2025. Hárjuttâllâm pištá 3 mp. Pargoost lii máhđulâš porgâđ káidusin.
Nuorâirääđi saavâjođetteijen Rosa-Máren Juuso já värisaavâjođetteijen Niila-Juhán Valkeapää
Nuorâirääđi saavâjođetteijen juátká Rosa-Máren Juuso já värisaavâjođetteijen väljejui Niila-Juhán Valkeapää.Nuorâirääđi äššitobden väljejuvvojii Leo Vilmunen, Nuppu-Maaria Näkkäläjärvi, Nils-Matti Juuso, Niiles Harlin ja Heta Sieppi.
Säminuorah tuáivuh oovtâst orroom já sämikielâlii tooimâ – De2-haavâ koijâdâllâm vievâst kärttejuvvojii nuorâi tuoivuuh astoäigitooimâst
De2!-haavâst kärttejuvvojii nuorâi tuoivuuh sämikielâlii astoäigitooimâ háárán. Koijâdâllâm vuáđuld nuorah tuáivuh enâmustáá sämikielâlijd nuorâiehidijd já oovtâst orroom eres säminuorâiguin. Säminuorâid kiäsutteh koijâdâllâm vuáđuld lihâdem, ärbivuáváliih tááiđuh já olgonlihâdem. Iänááš uási koijâdâlmân västidâm nuorâin tuáivuh, ete toimâ uárnejuuččij sii jieijâs päikkikylást.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd!
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.
Nuorâi sahâvuáru Sämitige ornijdemčuákkimist já nuorâirääđi nomâttem
Ornijdemčuákkimist nuorâi sahâvuáru tooláin nuorâirääđi valjim ovdâsteijeeh Rosa-Máren Juuso Iänuduvâst já Mihku Näkkäläjärvi Anarist.
De! 2-haavâ toimâ vuálgá joton
Sämitige já sämikuávlu kieldâi ohtsâš De! 2 -haavâ lii algâttâm tooimâs.
Sämitigge ocá meriáigásii proojeektpargee nuorâirääđi De!2 -haahân
Proojeektpargee pargon lii sämikielâlii- já kulttuurmiäldásii nuorâipargo ovdedem sämikuávlu kieldâin hahâvuávám mield oovtâst Sämitige nuorâiraađijn já haavâ stivrimjuávhoin.
Nuorâirääđi uásálistij OA algâaalmugij pisováá foorumân
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee Rosa-Máren Juuso já värisaavâjođetteijee Helmi Ljetoff uásálistijn OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) New Yorkist. Foorum 23. čuákkim teeman lii algâaalmugij jiešmeridemvuoigâdvuođâ nanodem OA algâaalmugij vuoigâdvuođáid kyeskee julgáštus ohtâvuođâst: algâaalmugij nuorâi jienâ tiäduttem.
Nuorâirääđi saavâjođetteijeeh väljejum
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Rosa-Máren Juuso Käresavonist já värisaavâjođetteijen Helmi Ljetoff Helsigist.
Nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 čuákkimistis 30.1.2024.