Sämikielâlii nuorâi astoäigitooimân lii tárbu puoh sämikuávlu kieldâin
Sämitige nuorâirääđi De! -haavâst finnejum feerimij vuáđuld sämikielâlii nuorâi astoäigitooimân lii tárbu puoh sämikuávlu kieldâin. Toimâ váátá ruotâsmittem eromâšávt tain tuárispel siijdâin, main ij ovdil lah lamaš maggaargin toimâ nuoráid. Nuorâirääđi haavâ toimâ nuuvâi 30.8.2019.
Haavâst uárnejii ei. nuorâiehidijd, main lâi älkkee puáttiđ sehe lijjii fáárust stuárráábijn tábáhtusâin, tego Säminuorâi taaiđâtábáhtusâst já Ijâttes ijjâ-festivaalist. Haavâ ääigi uárnejii ohtsis 24 tábáhtus, main láá lamaš ohtsis 945 uásálisted. Tábáhtusâin nuorâid láá ruokâsmittâm kevttiđ sämikielâid uđđâ pirrâsijn já toollâđ ohtâvuođâ kuávlu eres sämikielâláid nuoráid kieldâraajij rasta.
De!-Haavâ ääigi láá vuáđudâm noonâ oovtâstpargoviärmáduv Ucjuv, Aanaar já Suáđigil kuávlui nuorâipargo tuáimeiguin já uásálistám Aanaar kuávlu estee uáiváditteepargo Selvä Peli-tooimân. Haavâ mield nuorâirääđi puovtij uásálistiđ konkreetlávt Selvä Peli-tooimân já vuossâmuu tove Suomâbeln orniđ meid sämikielâlii estee uáiváditteepargo nuoráid. Haavâst láá meid porgâm oovtâstpargo sämiservijguin, tego Sámi Siida ry, Vuáču sämiservi, Nuorttâlâškulttuursiättus, Nuorttâlij sijdâčuákkim já Sámi Duodji ry. Proojeekt lii porgâm oovtâstpargo meid Leader-ruttâdum Youth Activator Network-havváin. Oovtâstpargo lâi meid sierâ sämitábáhtusâiguin já toi uárnejeijeiguin.
“Haavâ aalgâst mij raahtijm nuoráid čuosâttum webropol-koijâdâllâm orjâlâškielân, anarâškielân, nuorttâlâškielân já suomâkielân. Koijâdâllâm vuáđuld karttijm nuorâi tuoivuid sämikielâlii astoäigitooimâ háárán. Koijâdâlmân pottii 43 vástádâssâd. Toos lasseen mij kollijm Čevejäävri škoovlâst, vâi peesâim kuullâđ nuorttâlâškielâlij nuorâi tuoivuid. Tai vástádâsâi vuáđuld mij olášutškuođijm oovtâstpargoviärmáduvâst nuorâi ideaid väldimáin huámmášumán páihálii kielâtile já resursijd”, muštâl De!-haavâ proojeektpargen porgâm Tuuli Miettunen.
Nuorâirääđi juátká oovtâstpargo sämikuávlu nuorâipargeiguin já Selvä Peli-viärmáduvváin. Nuorâid movtijditeh jiešráđálii tooimâ orniimân tienuuvt, ete fäälih sijjân ovdâmerkkân speelâid já eres materiaal luoikkâsân. Materiaalijd puáhtá puátteevuođâst luoihâttiđ meid servijd, jis toh halijdeh orniđ sämikielâlii tooimâ nuoráid.
“Mij ilodep tast, mon ennuv haahâ lii juksâm nuorâid já mon maaŋgâpiälásii tooimâ mij lep pastam faallâđ já návt toimâidânguin västidiđ nuorâi jieijâs tuoivuid. Haahâ lii čáittám, ete sämikielâlii nuorâipaargon já ton fastâdmân lii stuorrâ tárbu. Nuorâilaavâ 8 § mield nuorâipargo kulá kieldâi pargoid. Haavâ ääigi vuáđudum oovtâstpargoviärmáduvâi peht lii pyeri juátkiđ kieldâiguin tuáimee oovtâstpargo já ovdediđ sämikielâlii nuorâipargo”, nuorâirääđi saavâjođetteijee Risten Mustonen paahud.
Haavâ ulmen lii lamaš karttiđ sämmilij päikkikuávlust sehe eres Suomâ kuávluin sämikielâlij astoäigitooimâi táárbu já olášutteid sehe movtijdittiđ sierâ tuáimed pyevtittiđ sämikielâlii nuorâikulttuur. Ohtân tehálâš ulmen lii lamaš sierâ tuáimei viärmádâttâm. Haavâst láá myensteristám sierâlágán astoäigitooimâid Ucjuv, Aanaar já Suáđigil kieldâi kuávlust.
De!-haavâ ruttâdij Leader Pohjoisin Lappi já haavâ olášuttii 1.10.2018-30.8.2019 koskâsii ääigi.
Lasetiäđuh
Nuorâirääđi saavâjođetteijee Risten Mustonen, risten.mustonen(at)samediggi.fi
Vs. Nuorâičällee Elli-Marja Hetta puh. 010 839 3134, elli-marja.hetta(at)samediggi.fi
Uáppáásm meid
Sämitigge ocá meriáigásii proojeektpargee nuorâirääđi De!2 -haahân
Proojeektpargee pargon lii sämikielâlii- já kulttuurmiäldásii nuorâipargo ovdedem sämikuávlu kieldâin hahâvuávám mield oovtâst Sämitige nuorâiraađijn já haavâ stivrimjuávhoin.
Nuorâirääđi uásálistij OA algâaalmugij pisováá foorumân
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee Rosa-Máren Juuso já värisaavâjođetteijee Helmi Ljetoff uásálistijn OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) New Yorkist. Foorum 23. čuákkim teeman lii algâaalmugij jiešmeridemvuoigâdvuođâ nanodem OA algâaalmugij vuoigâdvuođáid kyeskee julgáštus ohtâvuođâst: algâaalmugij nuorâi jienâ tiäduttem.
Nuorâirääđi saavâjođetteijeeh väljejum
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Rosa-Máren Juuso Käresavonist já värisaavâjođetteijen Helmi Ljetoff Helsigist.
Nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 čuákkimistis 30.1.2024.
Säminuorâi teivâdmeh
Moonnâm čoovčâ uárnejum nuorâirääđi astoäigitooimâ teivâdemriggee finnee joođhâ rijjâhámásijn teivâdmijn. Mieldi láá amnâseh sämituojij várás já lyevispeelah. Ehideh láá skammâmáánu ääigi Oulust, Ruávinjaargâst já Käresavonist. Eehid lii uáivildum säminuoráid pajetääsiahasijn kida 30-ihásáid.
Uusâ fáárun tâi iävtut jeessân Sämitige nuorâirááđán toimâpajan 2024-2025
Mij uuccâp nuorâirááđán fáárun aktiivlijd, sämiaašijn perustum säminuorâid pirrâ Suomâ. Nuorârääđi valjiimist váldoo vuotân, et jesâneh ovdâsteh ubâ sämikuávlu sehe jieškote-uv kielâjuávhuid nuuvt pyereest ko máhđulâš. Valjiimist nuávdittep meid suhâpeelij koskâsii täsiáárvu. Nuorâirääđi jesâneh iä taarbâš leđe sämitige jesâneh.
Nuorâiturnee peivimereh almostittum
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid čuosâttum astoäigitooimâ turnee. Nuorâiturnee orniimijn västid nuorâirääđi proojeektpargee Miia Ruokojärvi. Turnee peivimereh láá tääl čielgâseh.
Nuorâirääđi uárnee nuorâiturnee
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid uáivildum astoäigitooimâ turnee. Nuorâirääđi proojeektpargen lii algâttâm Miia Ruokojärvi.
Nuorâirääđi uárnee seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist 11.10.2022
Nuorâirääđi uárnee Helsigist seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist. Seminaar teeman lii Säminuorâi puátteevuođâ huksiimin. Tilálâšvuotâ uárnejuvvoo Uccâparlamentist Aalmuglâšinfoost majebaargâ 11. roovvâdmáánu tijme 8.05–10.00.
Nuorâirääđi váátá tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo juátkim
Sämitigge meridij paijeelmiärálii tievâsčuákkimist 9.8.2022 sirdeđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio komissaarij valjim ovdâskulij já toollâđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees joođhâ uásild puudâ. Puudâ ääigi selvâtteh ráávhust, ete maht pyehtih juátkiđ proosees já juátkih meid tom selvâttem, ete maid sämisiärvádâh smiättá ääšist.
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.