Sämitige nuorâirääđi já Ovdâskoddepiäláduvâi nuorâiseervih: Sämitiggelaavâ kalga uđâsmittiđ tääl
Sämitige nuorâirääđi, Demarinuorah, Kokoomusnuorah, Ruánáá nuorah, Čižetpelnuorah, RKP-nuorah, KD Nuorah já Liike Nyt Nuorah väätih sämitiggelaavâ uđâsmittem OA olmoošvuoigâdvuotâkomitea kenigittem miäldásávt.
Iävtuttâs uđđâ sämitiggelaavâst ovdán ovdâskode kieđâvušmân skammâmáánust. Ovdâskoddepiäláduvâi nuorâiseervih já Sämitige nuorâirääđi väätih, ete sämitiggelaahâ uđâsmittoo tääl, vâi Suomâ puáhtá tivvoođ OA olmoošvuoigâdvuotâkomitea ive 2019 pahudum olmoošvuoigâdvuotâluávkkim. Olmoošvuoigâdvuotâkomitea lii pahudâm, ete Suomâ lii luávkkám aalmuglâš- já poolitlij vuoigâdvuođâi sopâmuš. Toos lasseen Suomâ lii finnim eres avžuuttâsâid, moh kyeskih sämmilij vuoigâdvuođáid.
Olmoošvuoigâdvuotâkomitea lii váldám 1. cuáŋuimáánu 2021 sämmilij vuoigâdvuođáid kyeskee avžuuttâsâid huáputtum čuávumân. Komitea kiddij huámmášume eromâšávt toos, ete sämitiggelaavâ jienâvuoigâdvuotâmiäruštâllâm já ráđádâllâmkenigâsvuođâ iä lah nubásmittám vuovvijn, mii turviiččij sämmilij jiešmeridemvuoigâdvuođâ.
”Sämitiggelaavâ uđâsmitmân lii čielgâ kenigittem OA olmoošvuoigâdvuotâkomiteast. Lii tehálâš, ete kieskâd OA olmoošvuoigâdvuotârááđán väljejum Suomâ čonâdât turviđ olmoošvuoigâdvuođâi olášume meid jieijâs päikkienâmist. Sämitiggelaavâ uđâsmittem lehâččij viijmâg kiäinu sämmilij vuoigâdvuođâi oovdedmân maaŋgâin ohtsâškodálijn taasijn, tego soti-palvâlusâi, iäláttâsâi sehe sämikielâlii – já kielâ máttááttâs oovdedmist”, pahudeh ovdâskoddepiäláduvâi nuorâiseervih.
Ovdâskoddepiäláduvâi nuorâiseervih já Sämitige nuorâirääđi tiädutteh, ete laavâ uđâsmitmist lii stuorrâ merhâšume ovtâskâs ulmui, sämmilij olmoošvuoigâdvuođâi olášuumân, mutâ meid sämmilij luáttámušân syemmilii riehtivuáhádâhân já miärádâstohâmân.
”Taan tove laahâ ij västid tááláá ibárdâs algâaalmugij vuoigâdvuođâin. Te lii tuođâi äigi uđâsmittiđ laavâ, vâi sämmilij hináh jiešmeridemvuoigâdvuotân sehe kielâ já kulttuur paijeentolâmân já oovdedmân olášuveh”, paahud Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee Anni-Sofia Niittyvuopio.
Laavâ nubásmittem valmâštâllâm toimâkodde iävtut maaŋgâid sämmilij vuoigâdvuođâid ovdedeijee nubástusâid laahân. Iävtuttâsâst eereeb iärrás älkkeeditáččii jienâstem, nanodiččii Sämitige toimâhinnáid já visásmitáččii puigâ vaiguttemmáhđulâšvuođâ toimáid, moh vaigutteh kielân já kulttuurân. Sämitiggelaavâ kalga te uđâsmittiđ tääl.
Anni-Sofia Niittyvuopio
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee
+358 40 7082 072
anni-sofia.niittyvuopio(at)samediggi.fi
Pinja Perholehto
Demarinuorâi saavâjođetteijee
+358 40 0596521
pinja.perholehto(at)demarinuoret.fi
Matias Pajula
Kokoomusnuorâi saavâjođetteijee
+358 505 753 347
matias.pajula(at)kokoomusnuoret.fi
Brigita Krasniqi já Peppi Seppälä
Ruánáá nuorâi saavâjođetteijeeh
+358 40 961 1330, +358 040 721 7912
puheenjohtajat(at)vihreatnuoret.fi
Liban Sheikh
Čižetpelnuorâi saavâjođetteijee
+358 50 5019 721
Liban(at)vasemmistonuoret.fi
Frida Sigfrids
RKP-nuorâi saavâjođetteijee
+358 40 5910 874
frida.sigfrids(at)su.fi
Annika Lyytikäinen
KD Nuorâi saavâjođetteijee
+358 50 3123 037
annika.lyytikainen(at)kdnuoret.fi
Joel Kettula
Liike Nyt Nuorâi saavâjođetteijee
+358 45 6337 843
joel.kettula(at)liikenyt.fi
Uáppáásm meid
Nuorâirääđi saavâjođetteijeeh väljejum
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Rosa-Máren Juuso Käresavonist já värisaavâjođetteijen Helmi Ljetoff Helsigist.
Nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2024-2025 čuákkimistis 30.1.2024.
Säminuorâi teivâdmeh
Moonnâm čoovčâ uárnejum nuorâirääđi astoäigitooimâ teivâdemriggee finnee joođhâ rijjâhámásijn teivâdmijn. Mieldi láá amnâseh sämituojij várás já lyevispeelah. Ehideh láá skammâmáánu ääigi Oulust, Ruávinjaargâst já Käresavonist. Eehid lii uáivildum säminuoráid pajetääsiahasijn kida 30-ihásáid.
Uusâ fáárun tâi iävtut jeessân Sämitige nuorâirááđán toimâpajan 2024-2025
Mij uuccâp nuorâirááđán fáárun aktiivlijd, sämiaašijn perustum säminuorâid pirrâ Suomâ. Nuorârääđi valjiimist váldoo vuotân, et jesâneh ovdâsteh ubâ sämikuávlu sehe jieškote-uv kielâjuávhuid nuuvt pyereest ko máhđulâš. Valjiimist nuávdittep meid suhâpeelij koskâsii täsiáárvu. Nuorâirääđi jesâneh iä taarbâš leđe sämitige jesâneh.
Nuorâiturnee peivimereh almostittum
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid čuosâttum astoäigitooimâ turnee. Nuorâiturnee orniimijn västid nuorâirääđi proojeektpargee Miia Ruokojärvi. Turnee peivimereh láá tääl čielgâseh.
Nuorâirääđi uárnee nuorâiturnee
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid uáivildum astoäigitooimâ turnee. Nuorâirääđi proojeektpargen lii algâttâm Miia Ruokojärvi.
Nuorâirääđi uárnee seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist 11.10.2022
Nuorâirääđi uárnee Helsigist seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist. Seminaar teeman lii Säminuorâi puátteevuođâ huksiimin. Tilálâšvuotâ uárnejuvvoo Uccâparlamentist Aalmuglâšinfoost majebaargâ 11. roovvâdmáánu tijme 8.05–10.00.
Nuorâirääđi váátá tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo juátkim
Sämitigge meridij paijeelmiärálii tievâsčuákkimist 9.8.2022 sirdeđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio komissaarij valjim ovdâskulij já toollâđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees joođhâ uásild puudâ. Puudâ ääigi selvâtteh ráávhust, ete maht pyehtih juátkiđ proosees já juátkih meid tom selvâttem, ete maid sämisiärvádâh smiättá ääšist.
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.
Oppâp sämmilijn já sämikulttuurist Dihtosis-haavâ video-oppâtiijmij peht
Sämitige nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haahâ almostit video-oppâtiijmijd sämikulttuurist. Säminuorah tuáimih máttáátteijen video-oppâtiijmijn já jođetteh uáppeid sämikulttuurân sierâ uáinui peht.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.