Nuorâirääđi jurgâl Seta arvetävgisánáduv sämikieláid
Arvetävgisämmilij čuávvoo suhâpuolvâ uážžu šoddâđ tienuuvt, ete sij pasteh sanniđ jieijâs identiteet sämikielân.
Sämitige nuorâirääđi jurgâl Seta rs arvetävgisánáduv anarâš-, nuorttâlâš- já tavesämikielân já almostit taid nuorâirääđi tiätu- já ravvimsiijđoin. Sánádâh norá oohtân suhâpeeli- já seksuaalucceeblovvoid kyeskee tuáváduvâid já teermâid. Veikâ sánáduvâst láá meid eres säänih já teermah arvetävgisiärváduv ooleest, te ton válduášálâš siskáldâs lii suhâpele já seksuaallii sundešume maaŋgâhámásâšvuotâ.
”Arvetävgisánáduv jurgâlem lii pyeri jotkâ ovdil jurgâlum seksuaallâšvuođâ sänikiirján. Jurgâlmáin sánáduv mij pastep faallâđ arvetävgisämmiláid sánáduv jieijâs miäruštâlmân, mutâ meid lasettep sii oohtânkulluuvâšvuođâ sämmilâšsiärvádâhân já sämmilâšsiärváduv arvetävgitiäđuid”, paahud nuorâirääđi saavâjođetteijee Anni-Sofia Niittyvuopio.
Sánáduv jurgâlem já nuurrâm lii tehálâš sämmilâšnuorâi seksuaal- já suhâpeeli-identiteet ovdánmân. Sánáduv vievâst sij pasteh miäruštâllâđ jieijâs já kommunikistiđ nubij arvetävgisämmilijguin meid staatâraajij rasta. Sánádâh ij kuittâg paste aaibâs juksâđ arvetävgisämmilij maaŋgâhámásâšvuođâ, tastko juáhháást lii jieijâs uáinu alnestis já jieijâs identiteetist. Sánáduv jurgâlem vievâst nuorâirääđi viggá meid algâttiđ savâstâllâm seksuaal- já suhâpeeliucceeblovoi vuoigâdvuođâin já sajattuvâst sämmilâšsiärváduvâst.
Jurgâlempargo olášuttoo terminologia uásild oovtâstpargoost Säämi Kielâkäldein. Maaŋgâin sánáduvâst orroo saanijn lii jo Säämi Kielâkäldee kielâjuáhusijn normâdum termâ. Jurgâlempargo norá jo orroo saanijd juksâmnáál já älkkeht luuhâmnáál háámán. Uđđâ teermâi puotâ uárnejuvvojeh pargopáájáh arvetävgisämmiláid já tánávt arvetävgisiärvádâh lii mieldi uđđâ teermâi ovdedempargoost.
Tiätu sánáduv jurgâlmist lii juksâm sämmilâšnuorâid staatâraajij rasta. Nuorâirääđi tuáivu oovtâstpargo sánáduv olášutmân já máhđulávt sánáduv jurgâlmân meid nubbijd sämikieláid.
Lasetiäđuh:
Anni-Sofia Niittyvuopio
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijee
+358 40 7082 072
anni-sofia.niittyvuopio(at)samediggi.fi
Elli-Marja Hetta
Nuorâičällee,
050 382 5179 / 010 839 3134
elli-marja.hetta(at)samediggi.fi
Uáppáásm meid
Nuorâiturnee peivimereh almostittum
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid čuosâttum astoäigitooimâ turnee. Nuorâiturnee orniimijn västid nuorâirääđi proojeektpargee Miia Ruokojärvi. Turnee peivimereh láá tääl čielgâseh.
Nuorâirääđi uárnee nuorâiturnee
Nuorâirääđi uárnee čohčuv 2022 säminuoráid uáivildum astoäigitooimâ turnee. Nuorâirääđi proojeektpargen lii algâttâm Miia Ruokojärvi.
Nuorâirääđi uárnee seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist 11.10.2022
Nuorâirääđi uárnee Helsigist seminaar sämitiggelaavâ uđâsmitmist. Seminaar teeman lii Säminuorâi puátteevuođâ huksiimin. Tilálâšvuotâ uárnejuvvoo Uccâparlamentist Aalmuglâšinfoost majebaargâ 11. roovvâdmáánu tijme 8.05–10.00.
Nuorâirääđi váátá tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio pargo juátkim
Sämitigge meridij paijeelmiärálii tievâsčuákkimist 9.8.2022 sirdeđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio komissaarij valjim ovdâskulij já toollâđ tuotâvuotâ- já sovâdâttâmproosees joođhâ uásild puudâ. Puudâ ääigi selvâtteh ráávhust, ete maht pyehtih juátkiđ proosees já juátkih meid tom selvâttem, ete maid sämisiärvádâh smiättá ääšist.
Sämitigge almoot uuccâmnáál meriáigásii proojeektpargee pargo
Proojeektpargee pargoid kuleh il. sämikielâlii já -kulttuur miäldásii rijjâääigi tooimâ ovdedem oovtâstpargoost nuorâiraađijn já säminuoráid uáivildum nuorâi rijjâäigitooimâ päikkikudij koskâsii jođo vuávám já olášuttem.
“System lii piättám meiddei válduaalmug”—Dihtosis-haahâ sämmilijd lohtâseijee tietimettumvuođâ raččon
Sämitige nuorâirääđi lii uásálistám kollaborativlii pro gradu -paargon, mii tuuđhâi Dihtosis-haavâ vaigutteijeevuođâ. Tutkâmuš čáittá, et tiätu sämmilijn lii liijkás uccáá já ton keežild sämmiliih já säminuorah ferttejeh ain-uv kierdâđ kivsedem, raasism já vajesaavâid.
Lah-uv tun 18–29-ihásâš säminuorâ já kiäsutteh-uv elleekoveh tuu?
Uásálist tave-eennâmlii Northern Script -kietâčaalâkiišton jieijâd eenikielân!
Nuorâirääđi uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân
Nuorâirääđi värisaavâjođetteijee Maria Mäkinen uásálist OA algâaalmugij pisováá foorumân (UNPFII) 25.4.-5.5.2022 New Yorkist. Foorum 21. čuákkim válduteeman lii “Indigenous peoples, business, autonomy and the human rights principles of due diligence including free, prior and informed consent”.
Anni-Sofia Niittyvuopio juátká nuorâirääđi saavâjođetteijen
Sämitige nuorâirääđi saavâjođetteijen väljejui Anni-Sofia Niittyvuopio Kärigâsnjaargâst já värisaavâjođetteijen Maria Mäkinen Jyväskyläst. Kuohtuuh tooimáin saavâtuálleejuávhust meiddei ovddii kyevti ive paajeest.
Oppâp sämmilijn já sämikulttuurist Dihtosis-haavâ video-oppâtiijmij peht
Sämitige nuorâirääđi já Nuorâi Akatemia Dihtosis-haahâ almostit video-oppâtiijmijd sämikulttuurist. Säminuorah tuáimih máttáátteijen video-oppâtiijmijn já jođetteh uáppeid sämikulttuurân sierâ uáinui peht.
Sämitige nuorâirääđi ocá äššitobdeejesânijd
Lah-uv 15-17 ihásâš säminuorâ? Halijdah-uv peessâđ vaiguttiđ säminuorâi aššijd já uápásmuđ já viärmádâttâđ eres säminuoráid? Mij uuccâp nuorâirääđi äššitobden aktiivlijd sämiaašijn perustum nuorâid pirrâ Suomâ.
Nuorâirääđi 2022-2023 lii asâttum
Sämitige čuákkim asâttij nuorâirääđi toimâpajan 2022-2023 čuákkimistis 17.12.2021.
Dihtosis-haavâst occoo uásiáigásâš hahâpargee
Dihtosis-haahâ, mii taha sämikulttuur uápisin, lii finnim joođhâ já mij uuccâp haahân uásiáigásii hahâpargee. Haavâst lii tohhum sämikulttuur uápisin škovlâkollimij, pedagogisij speelâi já toimâlii hárjuttâskorttâpaakâ vievâst. Taan luuhâmive ääigi mij pyevtittep máttáátteijei tuoivuu mield kulmâ video-oppâtijme sämikulttuurist.
Olmoošvuoigâdvuotâškovlim säminuoráid
Olmoošvuoigâdvuotâškovlim säminuoráid 24.11., fáddán láá suhâpeeli- já seksuaalucceeblovoi vuoigâdvuođah já arvetävgisämmilâšvuotâ.
Sämitiggelaavâ kalga uđâsmittiđ tääl
Sämitige nuorâirääđi, Demarinuorah, Kokoomusnuorah, Ruánáá nuorah, Čižetpelnuorah, RKP-nuorah, KD Nuorah já Liike Nyt Nuorah väätih sämitiggelaavâ uđâsmittem OA olmoošvuoigâdvuotâkomitea kenigittem miäldásávt.